Paukste

Ne tas žmogus esu jau, kurį prašei
Ne tas žmogus esu jau , kurį meldei
Esu tik pilkas paukštis nusvilusiais sparnais
Tuo kuo tikėjai , to negavai

Naktis ir vėl apsaugos, atgaivins
Naktis labai trumpa juk , su ja išskris
Mano šešėlis ir prigimtis
Auksinio sapno auksinė paukštė pakils

Skrisk, o paukšte, auksiniais sparnais
Tegul tamsoj išnyksta nakties kerai
Tegul tamsoj pakilus , tamsoj užgimus
Maža viltis
Skrieja lyg paukštė tolyn tolyn…

Aš būsiu amžiais kol tu ateisi čia
Pilies griuvėsiai jau dūli paslapčia
Naktis labai trumpa juk , juk tu gali skrist
Tavo sparnai nebuvo pakirpti